Istorija

1998 m. spręsdami skaičiavimų resursų problemą, VGTU kartu su JAV kompanija IBM  realizavo VGTU kompiuterizacijos investicinį projektą, kurio vienas iš punktų buvo įsigyti lygiagrečios architektūros superkompiuterį IBM RS/6000 SP (Scalable power parallel system). Tai buvo pirmas tokio tipo superkompiuteris Lietuvoje (vėliau IBM SP įsigijo Lietuvos bankas, Lietuvos Avialinijos, Energetikos institutas ir t.t.), suteikęs galimybę VGTU ir kitoms aukštosioms mokykloms bei mokslo institucijoms vystyti lygiagrečiuosius skaičiavimus.. Kartu su superkompiuteriu buvo įsigyta moderni programinė įranga, specializuoti licenciniai programų paketai bei IBM RS/6000 darbo stočių klasė. Taip valstybės investicinio projekto dėka buvo sukurta bazė lygiagrečiųjų skaičiavimų plėtrai Lietuvoje.
     1999 m. buvo pilnai įsisavintos IBM SP superkompiuterio galimybės, pasiekta optimali jo konfigūracija, suburtas techninio – mokslinio personalo branduolys, įdiegta efektyvi vartotojų konsultavimo ir administravimo tvarka, sukurtos techninės sąlygos išorės vartotojų greitam prisijungimui šviesolaidžio linija (155 Mb/s ATM). Siekiant įjungti vis didesnį vartotojų ratą, buvo įdiegtas programinis paketas GAMESS (molekulinė fizika). Buvo sukurta globali GIS, apimanti DBVS DB2, struktūrinį sistemos serverį SDE bei galinio vartotojo darbo vietą su programiniu paketu ArcView. Lygiagretieji skaičiavimai buvo realizuojami MPI ir PVM bibliotekų pagalba.
     2001 m. mokslinių tyrimų skatinimui lygiagrečiųjų skaičiavimų srityje buvo įkurtas VGTU Skaičiavimo centro mokslinis padalinys – Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorija (LSL). VGTU mokslininkai jau eilė metų aktyviai dirbo lygiagrečiųjų skaičiavimų srityje. Prof. R.Čiegio vadovaujama Matematinio modeliavimo katedra vykdė lygiagrečių skaitinių metodų tiriamuosius projektus: lygiagrečios baigtinių skirtumų schemos srautų modeliavimui daugiasluoksnėse srityse; lygiagretūs adaptyviniai integravimo metodai; lygiagretūs LU faktorizacijos algoritmai; matematinis modeliavimas netiesinėje optikoje ir kt. 2001 metais išleistas „Lygiagrečiųjų algoritmų“ vadovėlis.
     2002 m. buvo įgyvendintas investicinis projektas “VGTU SMP telkinio kūrimas” Projektą parengė LSL ir skaičiavimo centro darbuotojai, o finansavo VGTU. Taip buvo išplėsti lygiagrečiųjų skaičiavimų resursai papildant juos greičiausiu Lietuvoje personalinių kompiuterių telkiniu VILKAS, kurį sudarė 10 dviprocesorinių asmeninių kompiuterių. 2002 metais buvo įgyvendintas kitas investicinis projektas “VGTU kompiuterinio tinklo modernizavimas, sujungiant lygiagrečiųjų skaičiavimų resursus į gigabitinį tinklą”. LITNET finansinės paramos dėka kompiuterių telkinys VILKAS gigabitiniu tinklu buvo prijungtas prie Lietuvos akademinių institucijų tinklo.
     2004 m. atnaujinus ir išplėtus telkinio resursus, VILKAS tapo galingiausiu Lietuvos akademinių institucijų PK telkiniu. 2005 m. rugsėjo 3 d. agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo oficialiai patvirtino Lietuvos rekordą – didžiausią skaičiavimo spartą (62.81 Gflop/s), kuri buvo pasiekta Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorijoje testuojant PK telkinį VILKAS greičio testavimo programa „High Performance Linpack“. 2006 m. didžiausia skaičiavimo sparta buvo padidinta iki 81.9 GFlop/s praplėtus telkinio pajėgumus papildomais mazgais. 2008 m. testuojant naują VILKO architektūrą, pagrįstą Intel® Core™2 Quad procesoriais, buvo pasiekta skaičiavimų sparta lygi 339.5 Gflop/s.
     2004 m. laboratorija aktyviai įsijungė į GRID technologijų tyrimus ir Europos GRID infrastruktūros plėtrą. Baigiantis 2004 metams VGTU Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorija, KTU Informacinių technologijų plėtros institutas (ITPI) ir UAB „BGM“ naudodami atvirojo kodo programų paketą Globus Toolkit v.3.2, apjungė dedikuotus kompiuterių telkinius į demoGRID tinklyną lygiagretiesiems skaičiavimams bei išbandė vartotojų autorizavimo ir sertifikavimo sistemą.
     2005-2006 m. LSL vykdytas mokslinis darbas pagal Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo inicijuojamą mokslo programą „Lietuvos Grid – lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų tinklas“ (registracijos Nr. P – 05001, sutarties Nr. P – 26/05).
    2007-2009 m. Laboratorijoje vykdomas Aukštųjų technologijų plėtros programos projektas „Taikomųjų uždavinių tyrimai ir realizavimas naudojant grid technologijas“ (Valstybinis mokslo ir studijų fondas, sutarties Nr.B-07043). Laboratorijos darbuotojai GRID tinkle sukūrė paskirstytą vizualizavimo sistemą VizLitG ir ruošiasi teikti vizualizavimo e-paslaugas atitinkančias pripažintus WEB standartus.
     2007-2011 m. Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorija aktyviai dalyvauja vykdant Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos programą „Lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų ir e-paslaugų tinklas“ (LitGrid), įsakymo Nr. ISAK-1570. Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorija Lietuvos grid infrastruktūrai LitGRID tiekia centrines GRID paslaugas, kurios dubliuoja VU Matematikos ir informatikos fakultete palaikomų serverių darbą. Laboratorijoje palaikomas ir plečiams 12 mazgų EGEE sertifikuotas personalinių kompiuterių telkinys ce.grid.vgtu.lt, kuris įjungtas ne tik į LitGrid bet ir Europos GRID infrastruktūrą bei Baltijos šalių tinklą – BalticGrid. 2008 m. EGEE gLite monitoringo duomenimis VGTU GRID telkinyje skaičiavimai vykdyti 11231h, kas sudaro 7.9% viso BalticGrid skaičiavimų laiko (duomenys renkami nuo VO BalticGrid sukūrimo).
     2008-2010 m. LSL kartu su partneriais iš Baltijos šalių vykdo tarptautinį FP7 projektą BalticGrid-II. 2008 m. iš PK sumontuotas antrasis GRID telkinys, taip vadinamas „testbed“, skirtas MPI ir vizualizavimo taikymams testuoti. 2009 m. laboratorijoje sumontuoti keli eksperimentiniai telkiniai, skirti naujausioms technologijoms testuoti. Vienas jų pagrįstas „Clouds“ technologijomis, o kitas atstovauja moderniausiai gLite GRID pakraipai „Cream CE“. Išplėstas ir sertifikuotas vizualizavimo „testbedas“. Naujasis ce2.grid.vgtu.lt tieks resursus besikuriančiai EGI infrastruktūrai.